Skip to main content

Istorija

Taurages svenciausios trejybes baznycia

Bažnyčios istorija

1507 m. kovo 21 d. bažnyčios fundaciją žymintis dokumentas pradeda rašytinę Tauragės istoriją. 1552 m. Tauragės savininkas evangelikas M. S. Šemeta atėmė fundacijoje užrašytas žemes ir dokumento originalą. 1635 m. Tauragės bažnyčios fundacijos dokumentas patvirtinamas teismų aktuose. Siekdamas užtikrinti Tauragės klebono S. Dobrykos, kuris 1636-1641 m nesėkmingai bylinėjosi dėl fundacijoje užrašytų žemių perėmimo, pragyvenimą, J. Tiškevičius 1642 m. Tauragės parapinę bažnyčią priskyrė Žemaičių kanclerio pareigoms. Nuo to laiko vienas iš Žemaičių vyskupijos prelatų, eidamas kanclerio pareigas, tapdavo ir Tauragės klebonu. XVII a. antrojoje pusėje Žemaičių vyskupo K. Paco ir Žemaičių vyskupijos kanclerio bei Tauragės klebono J. Linevičiaus rūpesčiu buvo statoma nauja Tauragės bažnyčia. Ji pastatyta dabartinės mūrinės bažnyčios vietoje 1673 m., 1677 m. pašventinta. 1719 m. bažnyčioje buvo įsteigta Šv. Juozapo brolija, bažnyčioje buvo įrengtas šios brolijos prižiūrimas altorius. XIX a. pr. buvo pastatyta nauja varpinė ir klebonija. Pagal 1845 m. bažnyčios aprašymą, jos vidus nedaug skyrėsi nuo XVII a. antrojoje pusėje sukurto. 1863-1869 m. aktyviai buvo svarstoma galimybė perstatyti katalikų bažnyčią, kadangi senoji grėsė griūti. Tačiau carinė valdžia ilgą laiką netvirtino būsimos bažnyčios projekto, be kurio nebuvo įmanoma pradėti statybų. Net ir parengus naujos bažnyčios planą statybos strigo. Senoji bažnyčia dar buvo minima XIX a. pab. Galų gale, naujų statybų ėmėsi klebonas F. Kemėšis, nugriovus senąją bažnyčią paskutiniaisiais XIX a. metais. Naujoji bažnyčia, turinti romaninės ir klasicistinės architektūros bruožų, baigta 1903 m., o konsekruota 1904 m. rugpjūčio 1-ąją dieną. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo gerokai apgriauta, susprogdintas jos bokštas. Atstatymo darbais 1921-1933 m. rūpinosi klebonas V. Dikavičius. Tarpukariu parapijoje vyko aktyvi bendruomeninė veikla, buvo įsteigta vaikus globojusi Šv. Vincento Pauliečio brolija. Po 1943 m. bažnyčią dar kartą teko remontuoti, po karo gerokai apdegė stogas ir bažnyčios vidus. Tuo pasirūpino klebonas J. Beinorius. Dabartinis bažnyčios interjeras išlikęs daugiausia po remontų, vykdytų iki 1955 m. Aukotojų lėšomis 1952 m. buvo nutapytos Kryžiaus kelio stotys. 1979-1981 m. bažnyčia dar buvo rimtai remontuota klebonaujant J. Gedvilui.

Bažnyčios vaizdas XVII a. antrojoje pusėje

Bažnyčia buvo medinė, turėjo kupolą, dažytą auksine spalva. Viduje buvo paremta šešiomis kolonomis. Didysis altorius nudažytas juodai su 4 kolonomis, tarp kurių pastatytos medinės Šv. Petro ir Šv. Pauliaus skulptūros. Viduryje buvo Švč. Trejybės paveikslas, pažymintis pagrindinį bažnyčios titulą. Altorius buvo trijų tarpsnių, kuriuose buvo pastatyta šventųjų skulptūrų, pakabinta šventųjų paveikslų. Antrasis altorius, esantis kairėje bažnyčios pusėje, irgi buvo trijų tarpsnių, irgi dažytas ir paauksuotas. Tarpsniuose stovėjo šventųjų skulptūros, o centre buvo įstatytas rusiškos tapybos Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Antrojo tarpsnio viduryje buvo Šv. Baltramiejaus, įvardinto kaip bažnyčios šventojo globėjo, paveikslas. Trečiajame altoriuje, įrengtame dešinėje pusėje, buvo įstatytas Šv. Kazimiero paveikslas. Ant bažnyčios sienų kabėjo gana daug paveikslų, kaip pavyzdžiui, aštuoni evangelistų, du Kristaus kančios (Nukryžiuotojo), Švč. Mergelės Marijos karūnavimo. Bažnyčios sakykla buvo paprasta, dekoruota Bažnyčios daktarų atvaizdais. Vargonų bažnyčioje dar nebuvo – tik senas pozityvas.

Dabartinis bažnyčios vaizdas.

Bažnyčia yra mūrinė, su aštuonsieniu bokštu pagrindiniame fasade. Vidaus erdvė suskaidyta į tris navas, kurių galuose įrengti altoriai. Pagrindinės navos gale presbiterijoje pastatytas istorizmo stiliaus bruožų turintis didysis altorius, kurio pagrindinė scena vaizduoja Švč. Trejybę, o iš šonų stovi Šv. Petro ir Šv. Pauliaus skulptūros. Dešiniąją navą užbaigia Švč. Jėzaus Širdies altorius, kurio centre pastatyta laiminančio Kristaus skulptūra, o iš šonų  – šventųjų skulptūros. Kairiąją navą užbaigia panašaus stiliaus altorius, kurio centre stovi Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo skulptūra, o iš šonų – šventųjų skulptūros.

 

Informacija

Susiekti su Tauragės Švč. Trejybės parapija galite žemiau nurodytais kontaktais.

  • #

    Adresas Stoties g. 2 Tauragė, 72260

  • #

    Mob. 8 60076387

  • El. paštas taurage.parapija@gmail.com

Laukiame laiškų

Interasantus turinčius klausimų, pageidavimų, pastebėjimų prašome užpildyti dešinėje pusėje esančią kontaktinę formą.